Naujienos

Lantel

11 hours 2 minutes ago

Skelbiame nugalėtojus, kurie laimėjo 20 pakvietimų į parodą Mokykla 2017!

Sveikiname visus nugalėtojus! Visi nugalėtojai gaus asmenines žinutes su skaitmeniniais bilietais!

Ausra Venskienė
Vilija Labasauskiene
Vilma Žemaitienė
Loreta Liaugaudė
Renata Viržintienė
Gintare Petraske
Raimonda Po
Daiva Bilinkevičiutė
Rasa Blekaitytė Dijokiene
Jelena Onisciuk
Renata Babravičienė
Nijolė Lukšienė
Viktorija C-ienė
Jolanta Viršulienė
Aurima Zenkevic
Lijana VG
Aurelija Dirginčienė
Lina Aleksiejūtė Veličkienė
Rita Borta
Edita Rokienė

Lantel

6 days 10 hours ago

@@!!!!!Laimėkite interaktyvių kubų komplektą iMO!!!!!!!@@

Registruokitės į mūsų stendo pamokas parodoje mokykla 2017!

👨‍🏫 Stende nuolatos vyks šios pamokos: 👨‍🏫
-> Ipad naudojimas klasėse su Stasele Riskiene ir iKlasė
-> Interaktyvių kubų naudojimas klasėse su Rūta Filončikiene.

Visi užsiregistravę ir sudalyvavę pamokose dalyvaus loterijoje laimėtų interaktyvių kubų komplektą IMO! Nugalėtoją skelbsime iškart po parodos ir iki naujų metų iteiksimę šią inovatyvią ir unikalią mokymosi priemonę! ✌️👋🤗

Lantel

1 week 11 hours ago

Laimėkite bilietus į parodą Mokykla 2017!

Jau labai greitai startuoja vienas įdomiausių švietimo renginių metuose – Paroda Mokykla 2017.🤓 Visu visus, kurie yra susiję su švietimu kviečiame atvykti, susipažinti su naujausiomis technologijomis bei pasiklausyti įdomių pranešimų. 👨‍🏫

Kviečiame visus atvykti į mūsų stendą. Šiemet parodoje pristatysime daug naujovių, kurios nustebins ir visko mačiusius. Mūsų stende pamatysite: 🤩
• Vcloudpoint virtualias darbo vietas ir naujausią S100 modelį.
• Balso sustiprinimo Sistemą su mėtomu mikrofonu.
• Naujausios kartos 4K interktyvų ekraną i3.
• Legamaster magiškas plėveles.
• Unikalų bevielio perdavimo sprendimą i3SYNC.
• Interaktyvias grindis i3 LightHouse.
• Nepkeičiamąjį mini kompiuterį.
• I3learnhub interaktyvių pateikčių programą, kuri veikia naršyklės pagrindu ir yra išrinkta tarp geriausių programų didžiausioje švietimo parodoje pasaulyje London Bett.
• Super išmanias, įdomias įtraukainčias pamokas stende kartu su Stasele Riskiene, iKlasė ir iPad Rūta Filončikiene bei interaktyviais kubais iMO. (netrukus bus paskelbta registracija į pamokas)

Visi, kurie pasidalins šiuo įrašu arba paspaus Like ant mūsų Lantel FB puslapio turi galimybę laimėti pakvietimus į parodą Mokykla 2017!
Išrinksime net 20 laimėtojų! 😎

Visos IT mokymosi priemonės iš vienų rankų!

Lantel

4 weeks 11 hours ago

Dalinamės Verslo žinios straipsniu apie švietimo sistemą Suomijoje. Ištrauka:
"Todėl ne tik mokyklos, bet ir mokytojai Suomijoje turi autonomiją. Gero jų dar- bo priežastis nėra detalios ugdymo programos ar instrukcijos su išsamiomis išna- šomis, ko, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mokyti. Visa tai nusprendžia pedagogas, nes jis geriausiai žino, kas tinka jo ugdytiniams."

Ką Jūs manote apie šiuos principus?

Visą straipsnį skaitykite dviem būdais - PDF nuoroda: https://www.dropbox.com/s/j3qt4wc5vyp8570/VK201709_TEMA_SUOMIUSVIETIMAS.pdf?dl=0 ir tiesioginiu tekstu:
Lietuva nori švietimo sistemos pokyčių, o matydama Suomijos, Estijos, Latvijos patirtį supranta, kad tai įmanoma. Vadinasi, te- reikia rasti priemonių. Noriu padėti, nes Suomija buvo patekusi
į panašią situaciją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvome skurdi agrarinė valstybė, o, palyginti su jumis – Lietuva ar Latvija, mes buvome kažkur miške. Bet po karo mums pavyko sukurti sistemą, kuri veikia. Norime dalytis pa- tirtimi, jokių čia paslapčių nėra“, – sako Leo Pahkinas, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas. Prieš kelerius metus jis juokavo, kad daugiausia me- dienos ir protų eksportavusi jų šalis jau nebeeksportuoja tiek daug medienos.
Kai buvo pristatytas naujausias tarptautinis penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment), pasaulio žiniasklai- da skelbė, kad Estijos pagrindinis ugdymas yra geriausias Europoje. Pirmą vietą turnyrinėje lentelėje pagal gamtos mokslų išmanymo, skaitymo gebėjimų ir ma- tematinio raštingumo rezultatus užima Singapūras. Tačiau treji metai, iki pasiro- dė naujesnis tyrimas, žiniasklaida aiškinosi Suomijos mokyklų fenomeną.
„PISA mums nėra varžybos, tai yra mūsų situacijos, krypties įvertinimas, pasi- tikrinimas, ar mokinių rezultatai gerėja, ar smunka. Šiuo atveju tai ženklas, kad turime ką nors daryti. Bet ką daryti, kai švietimo sistemoje jokių didelių bėdų nėra, o mokyklos dirba gerai? Vadinasi, kas nors vyksta už mokyklos“, – sako
L. Pahkinas.
Vis dėlto rungtynių azarto gebėjimus, bet ne žinias matuojančiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime yra. Prie tyrimo prisidedančios šalys sureikšmina jo rezultatus, į jo suteiktą informaciją atsižvelgia vėliau priimdamos sprendimus. Ne šiaip girdėti pareiškimų, esą kai ku- rios valstybės, norėdamos palypėti į aukštesnes re- zultatų suvestinių eilutes, pamokose net režisuoja užduotis pagal PISA testus. Pasirodžius rezultatams, kaimynės neretai lyginasi tarpusavyje arba, priešin- gai, gretina rezultatus su kitokio išsivystymo ekono- mikos šalių įvertinimais.
2010-aisiais analitinis JAV žurnalas „Newsweek“ straipsnio „Kodėl turime atleisti blogus mokytojus“ antrame sakinyje tėškė, kad penkiolikmečių ameri- kiečių rezultatai tokie pat kaip Lietuvos (ir dar 10 Eu- ropos valstybių).
Geriausiųjų penketuke esanti Suomija PISA rung- tynėmis nelaiko, o Lietuva, kurios mokinių rezulta- tai žemesni už EBPO vidurkį, dar turi dėl ko varžy- tis. Ne todėl, kad „Newsweek“ negražiai parašė, bet todėl, kad nei Lietuvos mokyklos tokios geros kaip Suomijos, nei matyti, kad švietimas iš tikrųjų būtų valstybės darbotvarkės prioritetas. Gera žinia ta, kad mūsų šalies švietimo dokumentai formuluotėmis ir deklaracijomis nenusileidžia tiems, kuriuos sukūrė už švietimo sistemos kokybę karūnuojamos Estija ar Suomija. Tačiau formą dar reikia susieti su turiniu.
Švietimas – visuomenės
dėmesio centre
Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas mini neįprastą ausiai derinį „education friendly so- ciety“ (angl. švietimui draugiška visuomenė), kuriuo paaiškina, kodėl Suomija ir mokinių tėvai pasitiki mokytojais, kaip švietimas kuria pridėtinę vertę kiekvienam gyventojui.
„Švietimas yra kuriamas visuomenėje, jos centre, viduryje, bet ne kur nors kampe. Jei norime auginti savo šalį, turime kelti reikalavimus, kokių profesio- nalų, darbuotojų mums reikia“, – sako L. Pahkinas.
Švietimo sistema „tarnauja“ ir valstybei, ir kiekvie- nam piliečiui: nori išmokti naują kalbą – prašom, įgy- ti naujų kompetencijų ar laipsnį dėl geresnio atlygi- nimo ar aukštesnių pareigų – neatsižvelgdama į am- žių, švietimo sistema padės tai padaryti. Būtent pa- galba besimokantiems yra dažniausias leitmotyvas pasakojant Suomijos sėkmės istoriją. Tiesa, ta pagal- ba neapsiriboja mokymosi parama – L. Pahkinas var- dija ir socialines funkcijas.
„Jei mokyklos dirba gerai, bet vaikų rezultatai prastėja, vadinasi, yra kitokių bėdų. Kaip jaučiasi mokiniai, kaip gyvena jų šeimos? Priežastys būna kompleksinės, todėl stengiamės nustatyti bėdas ir iš-
suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas leo pahKinaS sako, kad norinčių tapti mokytojais jo šalyje labaidauG.VLADIMIro IVANoVo (VŽ) Nuotr.
ŠVIETIMO SISTEMA, KURIą REIKĖTų NUSIRAŠyTI
ŠVIETIMO SISTEMA, KURIĄ REIKĖTŲ NUSIRAŠYTI
Vargu ar švietimo srityje yra sėkmingesnis „copy-paste“ pavyzdys nei Estijos gebėjimas perimti Suomijos sukurtą modelį. Suomiją mokinė pralenkė, o ką nuo jos nusirašyti galėtų Lietuva?
ASMeNINIo ArChyVo Nuotr.
tema
lietuvoS Švietimo doKumentai Formuluotėmis nenusileidžia tiems, kuriuos sukūrė už švietimo sistemos kokybę karūnuojamos estija ar suomija. belieka įGyvendinti. VLADIMIro IVANoVo (VŽ) Nuotr.
GAbIjA VAITKEVIčIENė
46 VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS RUGSĖJIS 2017
2017 RUGSĖJIS VERSLO ŽINIOS VERSLO KLASĖ 47
tema
ŠVIETIMO SISTEMA, KURIą REIKĖTų NUSIRAŠyTI
spręsti jas dar iki tol, kol jos pasieks mokyklą ir švietimo sistemą, – sako L. Pahki- nas. – Gal vaikas gyvena nepritekliuje, tėvai neteko darbo, šeimai trūksta maisto, drabužių ar būsto. Padedame tiems, kam pagalbos reikia, kitaip, kad ir kokia to- bula būtų švietimo sistema, gerų rezultatų ji neduos.“
Suomijos algoritmas paprastas: gerai mokytis gali gerai besijaučiantis mokinys, o jo gerovė neįmanoma be šeimos gerovės.
Apie socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso įtaką mokymosi pasiekimams kalba ir EBPO, todėl penkiolikmečių tyrimu aiškinamasi, kiek vaikų turi savą kambarį, rašomąjį stalą, kokio dydžio jų namų biblioteka. Žinoma, mokslus eiti norėję lietuviai visais laikais ir po keliolika kilometrų šlapiomis kojomis į moky- klą sukardavo, tačiau tiesa ta, kad net jei ant kiekvieno suolo bus „iPad“ su grei- čiausiu pasaulyje internetu, kažin kiek naudos iš jo gaus pusryčių nevalgęs vai- kas.
Nemokamus pietus, sveikatos priežiūros paslaugas ir visas mokymosi priemo- nes Suomijoje gauna visi mokiniai.
„Pagrindinis išsilavinimas yra visiškai nemokamas. Atvėrėme duris visiems, statome geras mokyklas visiems, ne daliai mokinių. Kasdienis pinigų skaičiavi- mas namuose, mokykloje gali lemti ir mokymosi sunkumus – disleksiją ir kitus. Todėl ieškome būdų, kaip padėti tokiems vaikams, nes vieną dieną jie gali tapti gerais darbuotojais kai kuriose srityse“, – paaiškina švietimo ekspertas.
Didele dalimi gerus pasiekimus nulemia reali mokymosi pagalba, kurią sten- giamasi suteikti anksčiau, nei vaikas patirs sunkumų mokydamasis, pageidautina dar iki mokyklinio amžiaus. Pagalba yra trijų lygių: bendroji prieinama kiekvie- nam mokiniui, jei jos nepakanka, pritaikomas kelių reikalingų dalykų mokymas, kad vaikas galėtų toliau mokytis su bendraklasiais. Sudėtingiausiais atvejais ski- riamas individualus mokymas – su atskirais mokytojais, kitais specialistais pagal specialiai sukurtą programą mokomasi tiek, kiek reikia, kad mokinys galėtų grįž- ti į bendrosios pagalbos lygį. Suomijoje kartoti kurso lieka mažiau kaip 2 proc. vaikų.
Lygių galimybių mokytis visiems principą įprasmi- na ir vienoda ugdymo kokybė. Suomijoje visų mokyklų ugdytinių pasiekimai labai panašūs, o Lie- tuvoje ir PISA tyrimo, ir standartizuotų testų, ir vals- tybinių brandos egzaminų įvertinimai skiriasi ne tik didmiesčių ir rajonų mokyklose, bet ir to paties mies- to gimnazijose.
Tačiau mokykloms skiriamas nansavimas – nevie- nodas. Jis priklauso ne nuo rezultatų, o nuo porei- kių. Daugiau lėšų gauna tos mokyklos, kurioms seka- si prasčiau. Joms pagal tam tikrus kriterijus pagalbos ranką tiesia jau ne savivaldybė, bet vyriausybė.
„Mūsų sistema, matyt, gerokai skiriasi tuo, kad ne- baudžiame mokyklų. Atvirkščiai, padedame joms. „Turite problemų, iššūkių? Duosime jums papildomų pedagogų ir pinigų, kad tik išliktumėte ir jūsų rezul- tatai pagerėtų.“ Kitaip tariant, neturime mokyklų reitingų ir nerenkame metų mokyklos“, – šypsosi
L. Pahkinas.
Mokinio darbas yra mokytis
Jei mokyklos nevertinamos, kas yra atsakingas už vaikų pasiekimus – mokytojai, tėvai, mokyklos direk- torius, ministerija? Mokinys, kurio pareiga yra mo- kytis.
ne tiK moKyKloS, bet ir mokytojai suomijojeturiautonomiją.FINLAND.FI Nuotr.
Lietuvoje vyraujanti nuostata, kad jei vaikas neišmoko arba blogai išmoko, kal- tas tas, kuris jį mokė, dėl geriausios Europos švietimo sistemos besivaržančioje valstybėje netaikoma. Juk ten mokosi geriausi mokiniai, veikia geriausios moky- klos ir dirba geriausi mokytojai.
Išgirdęs pagrindinį ir, galima sakyti, vienintelį klausimą „Kaip jums tai pavy- ko?“, L. Pahkinas kaip svarbiausią dalyką nurodo visuomenės ir sistemos pasiti- kėjimą pedagogais.
Todėl ne tik mokyklos, bet ir mokytojai Suomijoje turi autonomiją. Gero jų dar- bo priežastis nėra detalios ugdymo programos ar instrukcijos su išsamiomis išna- šomis, ko, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mokyti. Visa tai nusprendžia pedagogas, nes jis geriausiai žino, kas tinka jo ugdytiniams. O kas vertina moky- toją?
„30 komisijos narių klasėje, kiekvieną dieną, kiekvieną pamoką, – atsako
L. Pahkinas. – Laisvė pasirinkti mokymo metodus, medžiagą kartu yra atsakomy- bė, nes žinai, kad tiems berniukams ir mergaitėms tavęs reikia, kad esi vieninte- lis žmogus, kuris gali jiems padėti šiame sunkiame kelyje. Niekas nesako, ką da- ryti, netikrina, bet mokytojai žino, kad nuo jų priklauso tų vaikų ateitis.“
Suteikdama autonomiją mokytojams, Suomija galėjo rinktis biurokratiškąjį arba profesionalųjį požiūrį. XX a. 8-ajame dešimtmetyje nuspręsta rinktis pasta- rąjį – profesionalai tampa abejingi biurokratijai, o laisvė leidžia mokyklose išlai- kyti geriausius, nes jie turi padėti vaikams.
Tradicijų įsikibusi
mokykla – senamadiška
Lietuvoje prabilta apie reikiamybę pirmiausia atnaujinti ugdymo programas, užuot ilginus mokslo metus. Suomijos nacionalinė bendroji pagrindinio ugdymo programa nėra dažnai keičiama. Ji atnaujinama kas dešimtmetį, nes reikia devy- nerių metų jos vaisiams įvertinti – kaip sekasi besimokiusiems pagal paskutinę priimtą. Pastaroji ugdymo programų reforma Suomijoje įvyko 2014 m., mokyklo- se jas taikyti pradėta pernai.
„Jos labai gerai parašytos, leidžia priimti naujus pokyčius, todėl greitai nepa- sens. Dabar esame pasirengę beveik viskam“, – nurodo L. Pahkinas.
Suomija yra viena iš tų valstybių, kurios ne tik dokumentuose deklaravo, bet iš tiesų pasirinko eiti ne tik mokymo diferencijavimo, kai turinys pritaikomas pagal mokinių gebėjimus, bet ir individualizuoto mokymo keliu.
„Vienas mokinys gali būti lėtas, kitas – labai greitas. Todėl išlaikyti visą klasę vienodo lygio labai sudėtinga. Mokymo turinį reikia pritaikyti konkrečiam vai- kui. Tai nauji įgūdžiai, kurių mums reikia iš mokytojų, jie turi būti geri profesio- nalai, kad išsiaiškintų, ko reikia kiekvienam mokiniui“, – sako L. Pahkinas.
Pašnekovas pristato Rytų Suomijos universiteto profesorių teoriją, kad moky- mo metodai priklauso nuo mokinių autonomijos lygio. Vieni gali dirbti savaran- kiškai, patys planuoti laiką, užduotis, užbaigti darbą, o kitiems reikia nuolatinės mokytojo pagalbos, kontrolės ir instrukcijų, ką daryti toliau. Todėl 45 minutes trunkančioje pamokoje galima matyti, kaip mokytojo aiškinimą keičia individua- lus darbas, vėliau – grupinis. Beje, panaši pamokos struktūra yra ir mūsiškėse mokyklose.
Prisitaikyti prie pokyčių – naujų ugdymo metodų, uždavinių – mokytojams lei- džia suteikta laisvė keisti technikas, kol ras efektyviausią. Kadangi studijuodami būsimi pedagogai tampa tyrėjais, noras išbandyti naujoves ir taikyti jas savo dar- be kyla natūraliai.
Suomija atsižvelgia į tai, kad vieną dieną pamokose gali talkinti dirbtinis inte- lektas, robotai, todėl mokslinė tiriamoji veikla universitetuose apima naujas ug- dymo metodikas, aiškinamasi, kaip ugdymo procese pasitelkti naująsias techno- logijas. Tačiau L. Pahkinas pabrėžia, kad Suomija ieško būdų ne kaip žengti koja kojon su technologijomis, bet kaip panaudoti jas greitesniam, lengvesniam, giles- niam mokymuisi.
Nuolatiniai tyrimai jau suteikia ir vertingų žinių, pavyzdžiui, kaip panaudoti kompiuterį, kad pagal mokinių pro lius ir duomenis jis suskirstytų juos į tokias grupes, kuriose jiems būtų geriausia dirbti kartu. Naujų idėjų žvalgomasi ir už
Atlanto – vietoj namų darbų mokiniai gali gauti temi- nių vaizdo įrašų, interneto svetainių nuorodų, inter- aktyvių užduočių, kad grįžtų į klasę jau turėdami klausimų.
„Naujosios technologijos išplečia klasės ribas. Jei mokykla laikosi įsikibusi tradicijų, nieko nekeičia, yra nusiteikusi prieš kompiuterius, išmaniuosius te- lefonus, planšetes, manau, ji yra senamadiška ir pa- senusi. Tokia mokykla yra nutolusi nuo visuomenės ir realaus gyvenimo, nors turėtų eiti ta kryptimi, ku- ria juda visuomenė ir jaunimas“, – sako L. Pahkinas.
Mano mokytojas buvo nuostabus
Pasirinkti tinkamą kelią gali tik mokytojas profesio- nalas. Todėl mokytojams reikia geriausio išsilavini- mo, koks tik gali būti. Suomijoje pedagogams priva- lomas magistro laipsnis ir 5–6 metų studijos.
Prieš kelis mėnesius pasiūlymą, kad mokytojai ga- lėtų pradėti dirbti savarankiškai tik įgiję magistro laipsnį, bendrojo ugdymo mokyklos gairių projekte su keliais parlamentarais įregistravo ir profesorius Eugenijus Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pir- mininkas. Toks siūlymas pasitiktas skeptiškai, nes rajonų mokyklos jau dabar neranda tiksliųjų mokslų dalykininkų (67 proc. matematikos ir zikos mokyto- jų yra vyresni kaip 50 metų), o po kelerių metų, kai su mokyklomis atsisveikins dabartiniai mokytojai, numatomas rimtas jų stygius.
Suomijai irgi reikėjo sulaužyti nemažai iečių ir - nansiškai įtikinti universitetų profesūrą, kad būsimi mokytojai turės ko mokytis magistrantūroje. Tiesa, toks reikalavimas atsirado dar 1979-aisiais.
Pusiau juokais galima pasakyti, kad Suomija neatsigi- na norinčių būti mokytojais, o Lietuvoje pernai vienas pedagogus rengiantis universitetas atsisakė zikos ir chemijos pedagogikos studijų programos, nes per kele- rius metus taip ir neatsirado nė vieno pirmakursio. Suomijoje mokytojo profesija patenka į populiariausių penketuką, o studijuoti įstoja 11 proc. kandidatų.
„Mokytojai mūsų visuomenėje jaučiasi vertinami ir gerbiami. Todėl norinčių jais tapti yra labai daug. Turime ilgą eilę kandidatų, iš kurių galime išsirinkti geriausius. Valstybei svarbu, kad geriausieji taptų mokytojais, tai vienintelis būdas tautai išlikti. Nesa- me turtingi kitų išteklių, kurie galėtų auginti ekono- miką, todėl mums reikia gerą išsilavinimą turinčių žmonių“, – sako L. Pahkinas.
Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas, paklaustas, koks mokytojas buvo jis pats, šypsoda- masis pasakoja, kaip jam pasisekė išpildyti svajonę, nes, supratęs, kad įgyvendinti alternatyvą tapti geru architektu užtruks, pasirinko pedagogiką.
„Nes mokykloje turėjau nuostabų mokytoją“, – pa- aiškina pašnekovas. Jei tikėsime Suomijos nacionali- nės švietimo tarybos patarėju, tai, kad šalyje ne- trūksta gerų mokytojų, užtikrina kiti pedagogai, ku- riuos matydami ugdytiniai svajoja vieną dieną patys tokie tapti. Toks paprastas pedagogų rengimo plana- vimas arba Suomijos fenomenas.

Lantel

1 month 1 week ago

Šiais metais dalyvausime kasmetinėje "Mokykla" parodoje. Savo stende pristatysime interaktyvius kubus, interaktyvų ekraną ir interaktyvias grindis. Galėsite išbandyti virtualias darbo vietas bei dalyvauti Staselės Riškienės mini pamokėlėse, kaip naudoti Apple Classroom savo iPad klasėse.

Šiais metais dalyvausime kasmetinėje "Mokykla" parodoje. Savo stende pristatysime interaktyvius kubus, interaktyvų ekraną ir interaktyvias grindis. Galėsite išbandyti virtualias darbo vietas bei dalyvauti Staselės Riškienės mini pamokėlėse, kaip naudoti Apple Classroom savo iPad klasėse.

Lantel

1 month 1 week ago

Sveiki sveiki! Dar kartelį sveikiname su praėjusia mokytojų diena. Buvome paskelbę loteriją laimėti 5 stebuklingas plėveles ir pagaliau turime nugalėtojus: Žydrė Aleknienė Gediminas Jonauskas Santaros Progimnazija Džiuginta Poviliauskaitė Kauno jaunųjų turistų centras Sveikiname nugalėtojus! Su kiekvienu iš Jūsų susieksime asmeniškai.

Pasidaliname vaizdo įrašu, kaip buvo renkami nugalėtojai 🙂

Lantel

1 month 2 weeks ago

Mieli Mokytojai, sveikiname Jus su Mokytojų diena. Linkime kantrybės, kurios reikia dirbant su reikliais ir išdykusiais vaikais, linkime stiprybės neprarasti valios dirbti šį nuostabų darbą, linkime suvokimo, kad tai pats prasmingiausias darbas pasaulyje, linkime daug žodžių Ačiū iš Jūsų mokinių, o, tuo pačiu, ir patys sakome Jums Ačiū, už tai, kad mokėte ir padarėte mus nuostabiais žmonėmis.
🌷🌷🌷🌷🌷

Lantel

1 month 2 weeks ago

Dalinamės Aleksandro Stulginskio Universitetas sukurtu vaizdo klipo apie Tyrėjų Naktis. Ačiū, kad pakvietėte, Ačiū, kad leidote pasidalinti geromis emocijomis. Ačiū.

Dalinamės akimirkomis iš mūsų universitete vykusios "Tyrėjų nakties"! 🔍🕵📢
Dėkojame tyrėjams, savanoriams ir Lantel už smagų laiką !🤗